Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarkos aprašas

1. Bendrosios nuostatos

Vertinimo sistema parengta vadovaujantis:

2009-2011 metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendraisiais ugdymo planais.

• Pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrosiomis programomis, 2008 m.

  • Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosiomis programomis I-X klasėms, Bendrosiomis programomis ir išsilavinimo standartais XI-XII klasėms, 2002 m..

  • Moksleivių pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata. Patvirtinta Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. ISAK-256.

  Specializuoto ugdymo krypties programų (pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu su dailės ugdymu programų) dailės ugdymo dalimi, patvirtinta  LR  Švietimo ir mokslo ministro 2013 m. liepos 12 d. įsakymu Nr.V-656.

 

Šių dienų švietimui keliamas tikslas suteikti asmeniui savarankiško gyvenimo pagrindus ir galimybę tobulinti savo gebėjimus visą gyvenimą. Akcentuojamas sąmoningo mokymosi, jo prieinamumo ir patrauklumo problemos, būtinybė kurti saugią, mokinius palaikančiąaplinką. Todėl dar labiau aktualizuojamas poreikis humanizuoti ir individualizuoti vertinimą ugdymo procese, jį grindžiant mokinių, mokytojų ir tėvų partneryste, geranoriška mokytojų nuostata, paremta mokymu(si) bendradarbiaujant.

Mokinys skatinamas aktyviai dalyvautų vertinimo bei įsivertinimo procese.

Vertinimas – tai nuolatinis informacijos apie mokinio mokymosi pažangą ir pasiekimus kaupimo, interpretavimo ir apibendrinimo procesas.Tai – sudėtinė ugdymo proceso dalis, padedanti siekti bendrosiose programose iškeltų tikslų.

Įvertinimas – tai vertinimo proceso rezultatas, konkretus sprendimas apie mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą.

 

2. Vertinimo tikslas:

Padėti mokiniui tobulėti siekiant geresnių rezultatų.

 

3.Vertinimo uždaviniai:

1. Formalaus ir neformalaus vertinimo taikymas;

2. Mokytojų, mokinių ir tėvų informavimas;

3. Ugdymo turinio, išsilavinimo standartų, ugdymo proceso ir vertinimo derinimas.

 

4.Vertinimo proceso dalyviai ir jų vaidmuo vertinime:

Mokiniai. Žino kiekvieno dalyko vertinimo normas ir kriterijus. Mokytojo padedami mokosi vertinti ir įsivertinti savo pažangą bei pasiekimus.

Mokytojas. Dalyvauja kuriant mokinių pažangos bei pasiekimų vertinimo sistemą ir su ja supažindina mokinius. Planuoja ir atlieka pažangos ir pasiekimų vertinimą. Analizuoja ir koreguoja ugdymo turinį.

Mokinių tėvai. Gauna aiškią informaciją, savalaikę informaciją apie savo vaiko mokymąsi bei pasiekimus. Kartu su mokytoju bei mokiniu dalyvauja siekiant pažangos ugdymo(si) procese.

 

5. Vertinimo nuostatos ir principai:

5.1 Gimnazijoje naudojamas formalus ir neformalus vertinimas

 

Naudojami formaliojo vertinimo tipai:

- diagnostinis vertinimas,

- formuojamasis vertinimas,

- apibendrinamasis vertinimas

- kaupiamasis vertinimas

 

Diagnostinis vertinimas - baigus temą ar kurso dalį, siekiant išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą, numatyti tolesnio mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant sunkumus.

Formuojamasis vertinimas – nuolatinis vertinimas ugdymo proceso metu, kuris padeda numatyti mokymosi perspektyvą, pastiprinti daromą pažangą, sudaro galimybes mokiniams ir mokytojams geranoriškai bendradarbiauti.

Apibendrinamasis vertinimas – naudojamas baigus programą ar jos dalį, kursą, modulį. Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio pasiekimus ugdymo programos ar jos dalies pabaigoje.

Kaupiamasis vertinimas – tai vertinimas, kurio metu moksleivio galutinis pažymys sukaupiamas pagal mokytojo parengtus ir su moksleiviu aptartus kriterijus.

Neformalus vertinimas – žodžiu ar raštu išreikštas papeikimas ar pagyrimas, kuris nedaro įtakos galutiniam vertinimui pažymiu.

 

Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas ugdymo procese grindžiamas jų mokymosi eigos stebėjimu. Būtina teikti informaciją ( komentarus žodžiu ir raštu) apie tai , kas padaryta gerai, ką reikia patobulinti, kaip tai atlikti, kad būtų pasiekti mokymosi uždaviniai.

                                      

5.2 Vertinimo tvarka:

 5.2.1. Pradinių klasių mokiniai vertinami ideografiniu būdu (pagal pradinių klasių metodinėje grupėje priimtą tvarką; pridedamas priedas Nr.1)

5.2.2. Mokinių, kurie mokosi pagal pagrindinio ir vidurinio ugdymo programą, pasiekimai vertinami 10 balų sistema.

5.2.3. Penktos klasės mokiniai adaptaciniu laikotarpiu (pirmuosius du mėnesius) nevertinami balais, taikant formuojamąjį vertinimą.

5.2.4. Dailės ugdymo procese naudojamas formuojamasis ir neformalus vertinimai. Tarpinių peržiūrų metuaptariami semestro dalies moksleivių pasiekimai ir taikomasdiagnostinis vertinimas. Peržiūrų metu taikomas apibendrinamasis vertinimas (10 balų sistema). Peržiūros 5-IV gimn. kl. organizuojamos pusmečio pabaigoje, I-II gimn. klasėms – pasibaigus dviejų mėnesių modulio kursui. Mokomoji kūrybinė dailės praktika prilyginama keliamajam egzaminui, taikant apibendrinamąjį vertinimą. Praktikos darbai vertinami peržiūros metu.

5.2.4. Įskaita vertinami – dorinis ugdymas, pilietiškumo pagrindai, žmogaus sauga, ekonomika, kūno k.

5.2.5. Taikant diagnostinį vertinimą bendrojo lavinimo dalykų ugdyme dešimtbale sistema įvertinami mokinių pasiekimai baigus dalyko programos temą, skyrių, kitą atskirą programos dalį. Pažymiu gali būti vertinami: kontrolinės užduotys, savarankiški, projektiniai, kūrybiniai, namų darbai, kai mokiniai parodo išsilavinimo standartuose numatomas žinias, supratimą ir gebėjimus.

5.2.6. Dalykų mokytojai savo nuožiūra naudoja kaupiamąjį vertinimą. Jis konvertuojamas į dešimtbalę sistemą.

5.2.7. Pusmečio pažymys vedamas iš visų pažymių aritmetinio vidurkio.(žr. 2 priedą).

5.2.8. Metinis pažymys vedamas iš abiejų pusmečių vidurkio ( jei pusmečių rezultatai skiriasi neporiniu balų skaičiumi, skaičiuojamas I-ojo ir II –ojo pusmečio pažymių vidurkis, jei reikia aritmetiškai jį apvalinant, t.y nuo 5 dešimtųjų apvalinama į didesnį skaičių).

5.2.9. Mokinys, praleidęs daugiau kaip 30 % pamokų, pusmečio gale privalo laikyti įskaitą už to pusmečio kursą. Gautas įvertinimas laikomas pusmečio įvertinimu.

5.2.10. Mokiniui, turinčiam dalyko nepatenkinamą metinį dalyko įvertinimą, skiriamas papildomas to dalyko darbas, nurodant konsultacijų ir atsiskaitymų grafiką. To darbo įvertinimas tampa galutiniu dalyko įvertinimu.

5.2.11. Minimalus pažymių skaičius per pusmetį vienai savaitinei pamokai – 3 įvertinimai.

5.2.12. Kontroliniu darbu laikyti patikrinamąjį darbą baigus dalyko programos temą, skyrių, kitą užbaigtą programos dalį. Apie jo rašymą mokiniai informuojami iš anksto (min. prieš savaitę), jis įrašomas į kontrolinių darbų grafiką. Per dieną mokiniai gali turėti ne daugiau kaip vieną kontrolinį darbą.

5.2.13. Savarankiškas darbas gali trukti 10 - 20 minučių. Jo tikslas sužinoti kaip mokinys įsisavino temos dalį, kaip įgytas žinias taiko atlikdamas praktines užduotis. Darbas gali būti vertinamas (rekomenduojamas kaupiamasis vertinimas). Apie savarankiško darbo rašymą mokiniai nebūtinai turi būti informuojami iš anksto.

5.2.14. Apklausa raštu. Tikslas – greitas vienos pamokos klasės žinių patikrinimas. Užduotys konkrečios, trumpos aiškios. Darbai nebūtinai vertinami pažymiu. Rekomenduojamas kaupiamasis vertinimas.

5.2.15. Mokiniai, dėl rimtos priežasties nerašę kontrolinio darbo, privalo jį parašyti sutartu su mokytoju laiku. Kontrolinį darbą mokiniui praleidus be pateisinamos priežasties, jis gali būti vertinamas minimaliu balu (1-2). Be pateisinamos priežasties laiku neatsiskaitęs už praleistą kontrolinį darbą mokinys taip pat vertinamas minimaliu balu (1-2).

5.2.16. Mokinių pasiekimų įvertinimai pažymiais pasibaigus pusmečiui bei mokslo metams kartu su jų lankomumo rezultatais yra įtraukiami į mokinių pažangumo ir lankomumo suvestines, stebima mokymosi pažanga, jos raida, daromos išvados.

 

5.3 Vertinimo fiksavimas:

 

Vertinimas fiksuojamas klasės dienyne, mokinio pažymių knygelėje, sudarant pusmečio, metines mokinių pažangumo suvestines, dailės peržiūrų žurnale, mokomosios kūrybinės praktikos protokoluose.

                             

5.4 Informavimas apie vertinimą

 Apie mokymosi sėkmingumą mokinių tėvai, globėjai informuojami remiantis „Tėvų informavimo tvarkos aprašu“ patvirtintu 2009 m. gruodžio 28 d. direktorės įsakymu Nr. VĮ-25:

5.4.1. 5-8, I-IV gimnazijos klasių mokiniams pažymių knygelėse surašant pažymius, (atsakingi dalyko mokytojai), iki kito mėnesio 5 dienos klasės vadovas sutikrina ir pasirašo (tėvai (globėjai) užtikrina, kad vaikas turėtų pažymių knygelę mokykloje kiekvieną dieną).

5.4.2. Klasių vadovams kviečiant klasių tėvų susirinkimus mažiausiai tris kartus mokslo metų eigoje.

5.4.3. Individualių konsultacijų metu.

5.4.4. Esant nepatenkinamiems pusmečio ar/ir metiniams įvertinimams bei gautas nubaudas klasės vadovui informuojant tėvus (globėjus) raštu per 3 d.d.

5.4.5. Pasibaigus pusmečiui klasės auklėtojas sudaro ugdymo suvestines, jas pateikia direktoriaus pavaduotojai ugdymui bei aptaria su tėvais.

                            

6. Baigiamosios nuostatos:

            Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo sistema esant reikalui gali būti tobulinama.

E-dienynas

Prisijungimas prie gimnazijos e-dienyno

 

 

Jei nepavyksta prisijungti, skambinti:
Gimnazijos sekretorės tel. 8 684 20526
Mano dienynas pagalbos tel. 8 5 210 1441

E-KDG

Gimnazijos virtuali mokymų aplinka

Pamokų laikas

1 8.25 - 9.10
2 9.20 - 10.05
3 10.15 - 11.00
Ilgoji pertrauka 11.00 - 11.35
4 11.35 - 12.20
5 12.30 - 13.15
6 13.25 - 14.10
Ilgoji pertrauka 14.10 - 14.25
7 14.25 - 15.10
8 15.20 - 16.05
9 16.15 - 17.00
10 17.10 - 17.55

Pamokų tvarkaraštis