KAUNO DAILĖS GIMNAZIJOS MOKYTOJŲ IR PAGALBOS MOKINIUI SPECIALISTŲ
(IŠSKYRUS PSICHOLOGUS) ATESTACIJOS KOMISIJA  2024-2027 M.

• Aurelija Misiūnienė, direktoriaus pavaduotoja meniniam ugdymui, pirmininkė
• Ingrida Daščiorienė, dailės vyresnioji mokytoja
• Asta Lapėnienė, Vytauto Didžiojo universiteto lektorė, socialinių partnerių atstovė
• Violeta Šniokienė, pradinių klasių mokytoja metodininkė
• Egidijus Šteimantas, LR švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Įstaigų veiklos skyriaus vyriausiasis specialistas
• Rasa Žmuidienė, dailės mokytoja ekspertė

MOKYTOJŲ IR PAGALBOS MOKINIUI SPECIALISTŲ (IŠSKYRUS PSICHOLOGUS)  ATESTACIJOS NUOSTATAI

DAŽNIAUSIAI UŽDUODAMI KLAUSIMAI:

 1. Noriu atestuotis aukštesnei kvalifikacinei kategorijai. Nuo ko pradėti?

Ketinantis atestuotis mokytojas/ pagalbos mokiniui specialistas:

• pateikia gimnazijos atestacijos komisijai prašymą įrašyti jį į atestacijos programą, duomenų anketą ir kvalifikacijos tobulinimo anketą;
• parengia savo praktinės veiklos aprašą, atsižvelgdamas į pretenduojamai kvalifikacinei kategorijai keliamus reikalavimus.

Mokytojų atestacijos komisijos posėdžio metu, svarstant mokytojo prašymą įrašyti į atestacijos programą, mokytojas komisijos pirmininkui pristato praktinės veiklos aprašą. Jame ketinančio atestuotis/ atestuojamojo mokytojo kompetencija įrodoma ugdomosios veiklos rezultatais ir faktais, kurie pagrindžiami atitinkamais geriausiai veiklą iliustruojančiais informacijos šaltiniais: įsakymais, pažymomis, diplomų kopijomis, padėkomis, stebėtų pamokų analize, kitais ugdomąją ir metodinę veiklą patvirtinančiais dokumentais, išorės vertinimo ar kita medžiaga.

Mokytojų atestacijos komisijos balsų daugumai pritarus, mokytojo prašymas atestuotis yra tenkinamas, ir mokytojas yra įtraukiamas į mokytojų atestacijos programą. Atestacijos programa sudaroma trejiems metams. Kiekvienais metais slenkamuoju principu programa papildoma naujai atestuotis ketinančiais mokytojais.     

PASTABA: Visi prašymai svarstomi ir sudaroma atestacijos programa kartą per metus – gruodžio mėnesį.

2. Kokios kvalifikacinės kategorijos nustatytos mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų (išskyrus psichologus) atestacijos nuostatuose?

• mokytojo,
• vyresniojo mokytojo,
• mokytojo metodininko,
• mokytojo eksperto

• pagalbos mokiniui specialisto,
• vyresniojo pagalbos mokiniui specialisto,
• pagalbos mokiniui specialisto metodininko,
• pagalbos mokiniui specialisto eksperto.

3. Kaip pasirengti atestacijai pirmą kartą?

Mokytojas ar pagalbos mokiniui specialistas pirmą kartą rengdamasis atestacijai privalo išklausyti:

• valstybinės kalbos kultūros kursus pagal Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro patvirtintą programą (šis reikalavimas netaikomas lietuvių kalbos mokytojams). Jeigu asmuo yra išklausęs ne mažesnės apimties (22 valandų) kursą studijų metu, jis įskaitomas, asmeniui pateikus tai įrodantį dokumentą;
• kompiuterinio raštingumo kursus (programas), atitinkančius Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro patvirtintus reikalavimus mokytojų kompiuterinio raštingumo programoms. Jeigu asmuo yra išklausęs ne mažesnės apimties (40 valandų technologinės ir 40 valandų edukologinės dalies) kursus anksčiau arba studijų metu, jie įskaitomi asmeniui pateikus tai įrodantį dokumentą (šis reikalavimas netaikomas informacinių technologijų mokytojams);
• specialiosios pedagogikos ir specialiosios psichologijos kursus mokytojams, neturintiems specialiojo pedagogo kvalifikacijos, pagal Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro patvirtintą programą. Jeigu asmuo yra išklausęs ne mažesnės apimties (60 valandų) kursus anksčiau arba studijų metu, jie įskaitomi asmeniui pateikus tai įrodantį dokumentą;
• kompleksinius socialinės pedagogikos teorijos ir metodikos žinių kursus, patvirtintus Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro, turi išklausyti socialiniai pedagogai (asmenys, nurodyti Nuostatų 7 ir 8 punktuose), neturintys socialinio pedagogo ar socialinio darbuotojo ir pedagogo kvalifikacijų.

PASTABA: Mokytojui ar pagalbos mokiniui specialistui, baigusiam edukologijos ar su mokomuoju dalyku (pareigybe) susijusias magistro studijas, taip pat turinčiam mokomojo dalyko (pareigybės) mokslo laipsnį, rengiantis atestacijai nereikia išklausyti kursų, nurodytų Nuostatų 15.1 ir 15.2 punktuose.

4. Kas turi būti įvertinta mokytojui ar pagalbos mokiniui specialistui atestuojantis pirmą kartą?

• • ne trumpesnė kaip 1 paskutinių metų praktinė veikla – pretenduojančio įgyti mokytojo ar pagalbos mokiniui specialisto kvalifikacinę kategoriją;
  • ne mažiau kaip 3 paskutinių metų praktinė veikla – pretenduojančio įgyti vyresniojo mokytojo ar vyresniojo pagalbos mokiniui specialisto, mokytojo metodininko ar pagalbos mokiniui specialisto metodininko, mokytojo eksperto ar pagalbos mokiniui specialisto eksperto kvalifikacines kategorijas.                                                                                         

 5. Kokius kursus privalo būti išklausęs pirmą kartą besiatestuojantis mokytojas/ pagalbos mokiniui specialistas?

• kalbos kultūros (netaikoma lietuvių kalbos mokytojams),
• kompiuterinio raštingumo (netaikoma informacinių technologijų mokytojams),
• specialiosios pedagogikos ir specialiosios psichologijos.

PASTABA: Mokytojui, baigusiam edukologijos ar su mokomuoju dalyku (pareigybe) susijusias magistro studijas, taip pat turinčiam mokomojo dalyko (pareigybės) mokslo laipsnį, rengiantis atestacijai nereikia išklausyti kalbos kultūros ir kompiuterinio raštingumo kursų.

 6. Kokios būtinos sąlygos, norint įgyti kvalifikacinę kategoriją?

• Aukštąjį, aukštesnįjį, įgytą iki 2009 metų, arba specialųjį vidurinį, įgytą iki 1995 metų, ir pedagogo kvalifikaciją įgijęs asmuo prilyginamas turinčiam mokytojo ar pagalbos mokiniui specialisto kvalifikacinę kategoriją. Kvalifikacinė kategorija įforminama institucijos vadovo įsakymu.
• Socialiniam pedagogui, įgijusiam aukštąjį ar aukštesnįjį (specialųjį vidurinį, įgytą iki 1995 metų) išsilavinimą, bet neturinčiam socialinio pedagogo kvalifikacijos ar socialinio darbuotojo ir pedagogo kvalifikacijų, išklausiusiam Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro patvirtintą kompleksinį socialinės pedagogikos teorijos ir metodikos žinių kursą, turinčiam ne mažesnį kaip dvejų metų pareigybės darbo stažą, nuolat tobulinančiam savo kvalifikaciją, gali būti suteikiama socialinio pedagogo kvalifikacinė kategorija.
• Vyresniojo mokytojo ar vyresniojo pagalbos mokiniui specialisto kvalifikacinė kategorija gali būti suteikiama asmeniui, įgijusiam ausocialinio pedagogo kvalifikaciją ar socialinio darbuotojo ir pedagogo kvalifikacijas arba išklausiusiam Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo kštąjį ar aukštesnįjį (specialųjį vidurinį, įgytą iki 1995 metų) išsilavinimą, pedagogo kvalifikaciją (socialiniam pedagogui, turinčiam ministro patvirtintą kompleksinį socialinės pedagogikos teorijos ir metodikos žinių kursą), turinčiam ne mažesnį kaip 4 paskutinių metų dalyko mokymo (pareigybės) darbo stažą, gebančiam gerai organizuoti ir analizuoti ugdymo, mokymo ir mokymosi procesą, nuolat atnaujinančiam savo žinias, aktyviai dalyvaujančiam metodinėje veikloje, skleidžiančiam savo gerąją pedagoginio darbo patirtį institucijoje.
• Mokytojo metodininko ar pagalbos mokiniui specialisto metodininko kvalifikacinė kategorija gali būti suteikiama asmeniui, įgijusiam aukštąjį ar aukštesnįjį (specialųjį vidurinį, įgytą iki 1995 metų) išsilavinimą, turinčiam mokomojo dalyko (pareigybės) ir pedagogo kvalifikaciją (socialiniam pedagogui – turinčiam socialinio pedagogo kvalifikaciją ar socialinio darbuotojo ir pedagogo kvalifikacijas), ne mažesnį kaip 5 paskutinių metų dalyko mokymo (pareigybės)darbo stažą, gebančiam puikiai organizuoti ir analizuoti ugdymo, mokymo ir mokymosi procesą, pedagogines situacijas, diegiančiam šiuolaikinės didaktikos principus ir metodus, nuolat atnaujinančiam savo žinias, rengiančiam ugdymo projektus, aktyviai dalyvaujančiam metodinėje veikloje, skleidžiančiam savo gerąją pedagoginio darbo patirtį institucijoje ir regione.
• Mokytojo eksperto ar pagalbos mokiniui specialisto eksperto kvalifikacinė kategorija gali būti suteikiama asmeniui, įgijusiam aukštąjį išsilavinimą, turinčiam mokomojo dalyko (pareigybės) ir pedagogo kvalifikaciją (socialiniam pedagogui – turinčiam socialinio pedagogo kvalifikaciją ar socialinio darbuotojo ir pedagogo kvalifikacijas), ne mažesnį kaip šešerių paskutinių metų dalyko mokymo (pareigybės) darbo stažą, gebančiam profesionaliai organizuoti ir analizuoti ugdymo, mokymo ir mokymosi procesą, tiriančiam pedagogines situacijas, naujas mokymosi strategijas, taikančiam jas, kuriančiam savo veiksmingas mokymosi strategijas, rengiančiam ugdymo projektus, mokymo, mokymosi bei metodines priemones, skleidžiančiam gerąją pedagoginio darbo patirtį institucijoje, regione ir šalyje.

7. Kaip skaičiuojamas darbo stažas, jeigu pedagoginė veikla buvo nutrūkusi?

•  Mokytojui ar pagalbos mokiniui specialistui atestuojantis, paskutinių metų dalyko mokymo (pareigybės) darbo stažas įskaitomas (sumuojamas) ir tuo atveju, jeigu jis buvo nutraukęs pedagoginę veiklą ar nemokė to dalyko (nėjo tų pareigų) ne daugiau kaip dvejus metus.
• • Į dalyko mokymo (pareigybės) darbo stažą neįskaičiuojamas vaiko priežiūros atostogų laikotarpis.

8. Kada galima vėl atestuotis po paskutinės atestacijos ?

Mokytojas ar pagalbos mokiniui specialistas pakartotinai gali atestuotis aukštesnei kvalifikacinei kategorijai ne anksčiau kaip po 2 metų nuo paskutinės atestacijos.

9. Kada galima atestuotis, jei pakeičiau darbovietę?

Mokytojas ar pagalbos mokiniui specialistas, pradėjęs dirbti kitoje darbovietėje, gali atestuotis ne anksčiau kaip po vienerių metų.

10. Kada galiu atestuotis, jei grįžau į darbą po vaiko priežiūros atostogų?

Mokytojas ar pagalbos mokiniui specialistas, grįžęs į darbą po vaiko priežiūros atostogų, trukusių ilgiau nei 2 metus, gali atestuotis (esant ne mažesniam mokomojo dalyko (pareigybės) darbo stažui, kaip nurodyta Nuostatų 7–10 punktuose) ne anksčiau kaip po 1 metų.

11. Kas vertina ketinančio atestuotis mokytojo/ pagalbos mokiniui specialisto praktinę veiklą?

• • Mokytojo ar pagalbos mokiniui specialisto, pretenduojančio įgyti mokytojo ar pagalbos mokiniui specialisto arba vyresniojo mokytojo ar pagalbos mokiniui specialisto kvalifikacinę kategoriją, praktinę veiklą vertina kuruojantis vadovas.
  • Mokytojo ar pagalbos mokiniui specialisto, pretenduojančio įgyti mokytojo metodininko/ eksperto ar pagalbos mokiniui specialisto metodininko/ eksperto kvalifikacinę kategoriją, praktinę veiklą vertina trijų vertintojų grupė:

• kuruojantis vadovas, 
• ŠMSM įgaliotas asmuo,
• NŠA įgaliotas asmuo ( atitinkamos kvalifikacinės kategorijos dalyko specialistas).

PASTABA: Gimnazijos atestacijos komisijos pirmininkas, vadovaudamasis atestacijos programa, gavęs mokytojo/pagalbos mokiniui  specialisto  praktinės veiklos aprašą, prieš 6 mėnesius iki atestacijos komisijos posėdžio, kuriame numatyta atestuoti mokytoją ar pagalbos mokiniui specialistą atitinkamai metodininko ar eksperto kvalifikacinei kategorijai), raštu kreipiasi į ŠMSM ( Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją) ir NŠA ( Nacionalinę švietimo agentūrą) dėl praktinės veiklos vertintojų paskyrimo. Institucijoms paskyrus vertintojus, su jais susisiekia ir stebimų užsiėmimų/ pamokų laiką suderina pats mokytojas.

12. Kiek balų/ taškų privalu surinkti mokytojui, pretenduojančiam įgyti atitinkamą kvalifikacinę kategoriją?

Mokytojui, pretenduojančiam įgyti atitinkamą kvalifikacinę kategoriją, privalu surinkti lentelėje nurodytą balų skaičių iš kiekvienos praktinės veiklos aprašo srities:

13. Kaip mokytojui surinkti reikalingą balų skaičių?

• Mokytojo veikla pagal kiekvieną kriterijų, nurodytą praktinės veiklos apraše, vertinama 0–3 balais:

3 balai – kriterijus vykdomas labai gerai;

2 balai – kriterijus vykdomas gerai;

1 balas – kriterijus vykdomas iš dalies;

0 balų – kriterijus nevykdomas.

• Mokytojas už kiekvieną požymį iš skilties „Kiti požymiai“ gali gauti po 1–2 balus. Jie ne visi turi būti vykdomi, mokytojas juos pristato vertintojams savo nuožiūra.

14. Kelių metų veikla vertinama besiatestuojant pakartotinai?

Mokytojui ar pagalbos mokiniui specialistui atestuojantis pakartotinai vertinama jo veikla nuo paskutinės iki pakartotinės atestacijos (bet ne daugiau kaip 3 paskutinių metų).

15. Kaip vyksta mokytojo vertinimas?

• • Vertintojams mokytojas pateikia praktinės veiklos aprašą (1 priedas) ir veiklas pagrindžiančius dokumentus: parengtas mokymo ir mokymosi priemones, metodines priemones, leidinius, metodinius straipsnius, pranešimus, renginių planus, pažymas apie vestus seminarus, paties parengtus ir vykdytus projektus, gerosios pedagoginės patirties sklaidos įrodymus, ugdymo proceso tyrimo medžiagą, vykdytų veiklų įsakymus ir kt.
  • Pateikta medžiaga turi įrodyti, kad pagrįstai pretenduojama įgyti aukštesnę kvalifikacinę kategoriją.
  • Atestacijos komisijos pirmininkas vertintojams pateikia mokytojo veiklos bei kompetencijos įsivertinimo ir vertinimo lentelę (6 priedas) bei mokytojo veiklos bei kompetencijos įvertinimo lentelę (8 priedas) .
  • Vertintojai stebi mokytojo veiklas, pildo pamokos vertinimo lentelę ( 5 priedas), analizuoja pateiktą medžiagą, dokumentus ir pildo mokytojo veiklos bei kompetencijos įsivertinimo ir vertinimo lentelę ( 6 priedas); taip pat mokytojo veiklos bei kompetencijos įvertinimo lentelę ( 8 priedas). Šie priedai perduodami kuruojančiam vadovui/ atestacijos komisijos pirmininkui.
  • Vertintojai 8 priede įrašo išvadą, ar mokytojo veikla atitinka pretenduojamą įgyti kvalifikacinę kategoriją.

16. Kelias pamokas stebi ir vertina vertintojai?

Vertintojai stebi ir vertina 4 pamokas.

17. Kaip pasiruošti atestacijos komisijos posėdžiui?

Ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki atestacinės komisijos posėdžio atestacijos komisijos pirmininkui mokytojas pateikia aplanką, kurį sudaro:

• prašymas atestuotis,
• jei reikia – patikslinta Mokytojo duomenų anketa (2 priedas) ,
• jei reikia – patikslinta Mokytojo kvalifikacijos tobulinimo lentelė (3 priedas) ,
• išsilavinimo dokumentai,
• neprivaloma, bet galima pateikti miesto atitinkamo metodinio būrelio (tarybos) ar metodinės tarybos rekomendaciją mokytojo metodininko ar mokytojo eksperto kvalifikacinei kategorijai įgyti,
• pamokos vertinimo lentelės (5 priedas),
• mokytojo veiklos bei kompetencijos įsivertinimo ir vertinimo lentelė (6 priedas),
• mokytojo veiklos bei kompetencijos įvertinimo lentelė (8 priedas),
• lankytų kursų/ seminarų originalūs pažymėjimai,
• praktinės veiklos aprašas ir veiklos įrodymai,
• parengti prisistatymo kalbą atestacijos posėdžio metu.

18. Kokia rekomenduojama prisistatymo kalba mokytojui atestacijos posėdžio metu?

Rekomenduojama maždaug tokia prisistatymo kalba ( ~10 min):

• Trumpa įžanga (1 min.): vardas, pavardė;  patirtis, bendras stažas ir stažas po paskutinės atestacijos; motyvacija, kodėl siekiate aukštesnės kvalifikacinės kategorijos.
• Pagrindiniai įrodymai trumpai (3-5 min.): pagrindiniai pasiekimai, kuriais didžiuojatės (mokinių laimėjimai, metodinė veikla, publikacijos ar pan.). Pateikite 2–3 skaičius ar konkrečius pavyzdžius.
• Konkrečių rodiklių demonstravimas (3-5 min): pasirinkite 3–4 svarbiausius rodiklius, kur esate stiprus (pvz., metodinė veikla, mokinių pasiekimai, inovacijos) ir trumpai nurodykite, kur segtuve komisija ras įrodymus. (Parodykite/ pateikite po vieną įspūdingą pavyzdį iš kiekvieno.)
• Jūsų gali paklausti: kokie nauji tikslai, kaip planuojama toliau tobulėti ir dalytis patirtimi.

19. Kas svarbiausia prisistatymo kalboje?

Atskleisti veiklas/ sritis, kur esate stiprus, pvz.: Manau, kad esu stiprus / jaučiuosi kaip žuvis vandenyje darydamas ką? …

 20. Kada pradeda galioti suteikta kvalifikacinė kategorija?

• • Kvalifikacinė kategorija mokytojui ar pagalbos mokiniui specialistui atestacijos komisijos nutarimu suteikiama nuo:

• sausio 1 d. (jei atestuojamas rugsėjo 1 d. – gruodžio 31 d. laikotarpiu) arba
• rugsėjo 1 d. (jei atestuojamas sausio 1 d. – rugpjūčio 31 d. laikotarpiu).
  • Gimnazijos direktorius įsakymu patvirtina suteiktą kvalifikacinę kategoriją ir pagal ją nustato mokytojo ar pagalbos mokiniui specialisto darbo užmokesčio koeficientą.